- minavonė
- ×minavõnė (l. mianowanie) sf. (2) 1. atminimas: Pakėlė minavonei tos pargalės didelę puotą S.Dauk. Norėdamys amžiną minavonę savęs ant tos žemės palikti M.Valanč. 2. daiktas atminimui: Karalaitė, norėdama turėti paminklą ir minavonę savo vyro, išėjo pati [pasiimti vyro paliktos siuvinėtos mašnelės] VoL324. 3. paminklas: Savo pačiai liepė pastatyti gražią minavonę su aukso parašu I.
Dictionary of the Lithuanian Language.